Vytautas Michelkevicius
Vytautas Michelkevičius ¬is a is a curator, researcher and professor whose focus was gradually shifting from photography in expanded field to media art & theory and lately to artistic research in academia and beyond. He is teaching art practice & theory BA, MA and DA/PhD students and is Head of Photography and Media Art Departmet as well as Doctoral Programme in Fine Arts in Vilnius Academy of Arts. He has served as artistic director of Nida Art Colony (2010-2019). He has curated exhibitions of artistic research in various situations, among them Lithuanian Pavilion in 56th Venice Biennale (2015) with Dainius Liškevičius project "Museum".
He holds a PhD in Communication studies from Vilnius University. He has undertaken fellowships at the University of Vienna (Austria) and the Academy of Media Arts Cologne (Germany). He is working with art and media projects and is interested in socializing through art, interdisciplinarity between art and research, experimental teaching, and participatory curatorial practices.
Since 2010 Vytautas Michelkevičius is artistic director of Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts. Vytautas Michelkevičius has authored or edited more than 10 catalogues and books on media theory, art and photography. Michelkevičius co-edited the following publications: Mapping Lithuanian Photography: Histories and Archives (Mene, 2007) with Agnė Narušytė and Lina Michelkevičė, (In)dependent Contemporary Art Histories: Artist-run Initiatives in Lithuania 1987-2011 (Lithuanian Interdisciplinary Artists’ Association, 2011) with Kęstutis Šapoka and Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics (Mene, 2011), and curated the exhibition of the same name at Tallinn Exhibition Hall (Estonia) in 2011. In 2005–2009 he was the editor-in-chief of the online media culture journal Balsas.cc.
He is a member of Society of Artistic Research (SAR) and a member of scientific editorial board of peer-reviewed journal “Acoustic Space” (RIXC and Liepaja University, LV).
He holds a PhD in Communication studies from Vilnius University. He has undertaken fellowships at the University of Vienna (Austria) and the Academy of Media Arts Cologne (Germany). He is working with art and media projects and is interested in socializing through art, interdisciplinarity between art and research, experimental teaching, and participatory curatorial practices.
Since 2010 Vytautas Michelkevičius is artistic director of Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts. Vytautas Michelkevičius has authored or edited more than 10 catalogues and books on media theory, art and photography. Michelkevičius co-edited the following publications: Mapping Lithuanian Photography: Histories and Archives (Mene, 2007) with Agnė Narušytė and Lina Michelkevičė, (In)dependent Contemporary Art Histories: Artist-run Initiatives in Lithuania 1987-2011 (Lithuanian Interdisciplinary Artists’ Association, 2011) with Kęstutis Šapoka and Generation of the Place: Image, Memory and Fiction in the Baltics (Mene, 2011), and curated the exhibition of the same name at Tallinn Exhibition Hall (Estonia) in 2011. In 2005–2009 he was the editor-in-chief of the online media culture journal Balsas.cc.
He is a member of Society of Artistic Research (SAR) and a member of scientific editorial board of peer-reviewed journal “Acoustic Space” (RIXC and Liepaja University, LV).
less
Related Authors
InterestsView All (23)
Uploads
Books by Vytautas Michelkevicius
world: finding links with the academy and carrying
out artistic research while in residency. Most of my
thoughts are based on 15 years of practice working as
a curator, educator and researcher in a specific region:
the Global East1 and, if we narrow it down, North-Eastern
Europe. But these insights might be also applicable
elsewhere.
The relationship between the residency and the
academy has not been investigated too much but it is easy
to find parallels between these two, both as hosting bodies
(sites) and as centres of activity where artists’ careers,
skills and mindsets are developed. Both of them are based
on strong communal sentiments. While residencies bring
artists together for a shorter time (1–12 months), academies
form longer-lasting, although still temporary, communities
of younger and elder artists and critical thinkers.
fabulous stories but also inscribing them on paper. These
stories were copied and spread all around the world. However,
knowledgeable and experienced wizards and witches from
the West started to be worried (and sceptical). How could this
young, brave artist from the wild European East be so popular
that the good old Temples of Knowledge started to shake?
This fearless artist even began to claim that s/he produced
knowledge equal to all the other kinds of scientific knowledge.
The tensions and fights started, and the Concilium of the Elderly
was summoned to discuss what was happening and how
they were to react to these radical shifts. Was this new artist a
sorcerer of wisdom or only an amateur shaman? — this was the
main question they kept circling around.
ENGLISH
This is the third attempt (1st volume of the book was published in 2011, the 2nd in 2014) to compile stories about the genesis and evolution of contemporary art in Lithuania from the period of cold 1980s, Revival (1987) and the restoration of Lithuania’s Independence (1990) to this day. History unfolds in the critical texts by art critics and artists themselves, as well as in first-hand accounts – conversations with the initiators of art events. Texts are accompanied by abundant visual evidence – the documentation of forty-two years’ worth of events and works of art. The book offers a captivating kaleidoscope of subjective stories about artists’ and curators’ initiatives in Vilnius and other cities in Lithuania as well as abroad.
Pokalbiai su menininkais, kuratoriais ir menotyrininkais / Conversations with artists, curators and art critics
Česlovas Lukenskas, Rūta Drabavičiūtė-Lukenskienė, Ramūnas Paniulaitis, Arūnas Kulikauskas, Aleksas Andriuškevičius, Darius Čiuta, Redas Diržys, Sigitas Krutulys, Benas Šarka, Juozas Milašius, Audrius Šimkūnas, Armantas Gečiauskas-Arma Agharta, Vita Zaman, Mantas Kazakevičius, Tomas Danilevičius, Reda Aurylaitė, Rolandas Marčius, Skaistė Marčienė, Ignas Gleixner, Saulius Paukštys, Rytis Bartkus, Stasys Banifacius Ieva, Inesa Brašiškė, Gerda Paliušytė, Lina Rukevičiūtė, Laurynas Skeisgiela, Milda Dainovskytė, Justina Zubaitė, Tomas Lučiūnas, Simonas Nekrošius, Živilė Lukšytė, Marius Juknevičius, Vilma Fiokla Kiurė, Aistė Kisarauskaitė, Aistė Ulubey, Kristina Savickienė, Robertas Narkus, Evelina Šimkutė, Juozas Laivys, Lina Praudzinskaitė, Jurgita Žvinklytė, Tomas Karklinis, Laura Garbštienė, Elena Juzulėnaitė, Stanislovas Tomas, Gintaras Čaikauskas, Sabina Daugėlienė, Margarita Kaučikaitė, Matas Šiupšinskas, Šarūnas Petrauskas, Svetlana Šuvajeva, Ilja Budraitskis, Vytautas Michelkevičius, Kęstutis Šapoka, Karolina Rybačiauskaitė
Tekstai / Texts by
Lina Michelkevičė, Redas Diržys & Kęstutis Šapoka, Karolina Sadlauskaitė, Karolina Rybačiauskaitė, Jurij Dobriakov, Raimundas Eimontas, Laima Kreivytė, Artūras Raila
suprasti, jau darote meninį tyrimą ar dar ne;
norite jį atlikti, o gal visgi geriau aplenkti. Knygoje
filosofas Juha Varto glaustai aptaria pagrindinius
meninio tyrimo aspektus, mitus ir su juo
susijusias problemas: kuo jis skiriasi nuo meninės
praktikos bei mokslinio tyrimo ir kam apskritai jo
reikia. Taip pat sužinosite, kas yra menininko (-ės)
epistema ir kokie jų tyrimo metodai.
Trumpai tariant, ši knyga – vienas geriausių šiuo
metu pasaulyje parašytų įvadų į meninį tyrimą
be viewed as disconnected, isolated, expansive, spread out, and remote. However,
these days most of the negative qualities associated with the periphery are now
seen as positives, and it is actually difficult to find any remote site that is in reality
disconnected. Hence, the concept of the post-rural would be more relevant and
current here. Even the most distant places are linked psychologically and technologically
and their physical remoteness is the only thing that actually differentiates
them from urban locations. Aren’t traditional concepts of margins and periphery
outdated today?
cultural and memory politics, of economy and well-being, etc.), uncollected works (despite being statements in themselves) are like separate words that are always on the brink of being forgotten, deleted, or replaced by others. “Collecting is a form of practical memory,” stated Walter Benjamin (in Crimp 1993, 202), and the word “to recollect” settles any doubts. For an art historian, it is a very challenging task to write a history of art that is gone, destroyed, or undocumented; the latter counts especially for the several last decades of the 20th century with its numerous ephemeral art forms and technologies that were not always reliable. And although digital technologies, the internet, and social media nearly turned this problem upside down into a nightmare of redundancy, the problem of accessibility remains due to ever-changing hard- and software.
įtraukimo, erdvės reprezentavimo strategijas ir parodo, kaip naujosioms medijoms būdingų elementų (sąsajos, duomenų bazės ir kt.) ir įprastesnių konvencijų sąveika kuria naujo pobūdžio estetiką. Knygoje remiamasi meno, dizaino, fotografijos, kino, videografijos, literatūros, telekomunikacijų ir kompiuterijos istorija. Humanitarinių, socialinių ir
tiksliųjų mokslų koncepcijas papildo naujos teorinės sampratos, tokios kaip kultūrinė sąsaja, erdvinis montažas ar kinegratografika.
Naujųjų medijų kalba bus ne tik paranki priemonė dabarčiai perprasti, bet ir vadovas po dar netyrinėtas teritorijas menininkams, dizaineriams, komunikacijos bei medijų praktikams ir teoretikams. Čia pateikiama
daug pavyzdžių ir nuorodų tolesnėms studijoms, o vaizdinga kalba parašytas tekstas patrauks ne tik specialistą, bet ir platesnį skaitytojų ratą.
How does a diagram differ from a text? What are the pros and cons of diagrams when compared to text? Can a map be a research component, an artwork, and a scientific means of communication, all at the same time? How do diagrams mediate between different cognitive systems? How can diagrams convey bodily experiences and gestures? How do they facilitate education? These are only few questions that delineate a general research territory where the book authors’ imaginations overlap.
Even though cartographic references play an important role, many of the maps presented and discussed in this atlas go beyond the geographical notion of map, and they often bear no reference to either a location or its representation. They may involve multilayered diagrams, trajectories of a freely moving body or a hand, visual signs of hesitancy, tools of material or visual thinking, charts of tacit knowledge, notations of sensual data, or the models of research hypotheses or findings.
This research is also a response to the times we live in. In the face of ever-increasing information flows and the challenges of big data processing and rendition, a linear text is not always the most suggestive form of communication. Meanwhile in maps, within a single plane, we can operate with multiple layers of knowledge, and use different means of expression in order to discover unexpected links.
And yet, in the context of our lifestyles as driven by ubiquitous touchscreens, this atlas might appear as a capricious act of dissent. We call our readers and users to slow down, get comfortable, and immerse or even lose themselves in the essays, diagrams, and fold-out maps.
The book will prove useful to those working in and between the areas of art history, media and visual studies, literary studies, urbanism, design, sound art, philosophy, science and technology studies (STS), and education.
More www.mapping.lt
Authors: Arnas Anskaitis, Tomas S. Butkus, Vitalij Červiakov, Christoph Fink, Nikolaus Gansterer, Aldis Gedutis, Giedrė Godienė, Sandra Kazlauskaitė, Vytautas Michelkevičius, Lina Michelkevičė, Astrit Schmidt-Burkhardt
Designer Laura Grigaliūnaitė, translator Tomas Čiučelis, copy editors Dangė Vitkienė and John Fail
-------------------------------------------------------------------------------
Šis dvikalbis atlasas – tai kelionė po žemėlapiuose, diagramose ir tekstuose išklotą kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę bei žinias. Mokslinis ir meninis tyrimai čia sąveikauja su kitomis, nebūtinai akademinėmis, praktikomis: piešimo, vizualizavimo, žymėjimo, tarpininkavimo, mokymo(si).
Kuo diagrama skiriasi nuo teksto, kuo jį lenkia ir kuo nusileidžia? Ar žemėlapis gali būti ir tyrimo proceso dalis, ir meno kūrinys, ir mokslo komunikacijos priemonė? Kaip diagramos tarpininkauja tarp skirtingų suvokimo sistemų? Kaip jomis perteikti kūniškas patirtis ir veiksmus? Kaip jos pasitarnauja mokantis ir mokant? Šie ir daug kitų žemėlapio bei diagramos sampratas supančių klausimų sudaro teritoriją, kurioje susitinka knygos autorių vaizduotė.
Nors kartografinės nuorodos čia svarbios, daugelis atlase aptariamų ir pristatomų žemėlapių yra už geografinės žemėlapio sampratos ribų – dažnai be jokios užuominos apie vietą ar jos reprezentavimą. Tai daugiasluoksnės diagramos, nevaržomai judančio kūno ir rankos trajektorijos, vizualios dvejonės, materialaus ar vaizdinio mąstymo įrankiai, iki galo neišreiškiamų žinių brėžiniai, juslių notacijos, tyrimo hipotezių ar išvadų modeliai.
Šis tyrimas – tai ir reakcija į mūsų gyvenamą laikmetį. Intensyvėjant informacijos srautams, augant poreikiui apdoroti ir perteikti didžiuosius duomenis, linijinis tekstas ne visada atrodo pakankamai paveikus komunikacijos būdas. Tuo tarpu žemėlapiai leidžia vienoje plotmėje atverti daug žinių sluoksnių, atrasti netikėtus ryšius skirtingomis raiškos priemonėmis.
Jutiklinių ekranų diktuojamo gyvenimo būdo fone šis atlasas atrodo it rezistencinis kaprizas. Savo skaitytoją-vartytoją jis kviečia stabtelėti, patogiai įsitaisyti ir pasinerti, o gal net pasiklysti išlankstomuose žemėlapiuose.
Šis atlasas pravartus menotyros, medijų ir vizualumo studijų, literatūrologijos, urbanistikos, dizaino, garso meno, filosofijos, mokslo ir technologijų studijų (STS) edukologijos ir šių sričių sankirtų kontekstuose.
Daugiau www.mapping.lt
Autoriai: Arnas Anskaitis, Tomas S. Butkus, Vitalij Červiakov, Christoph Fink, Nikolaus Gansterer, Aldis Gedutis, Giedrė Godienė, Sandra Kazlauskaitė, Vytautas Michelkevičius, Lina Michelkevičė, Astrit Schmidt-Burkhardt
Dizainerė – Laura Grigaliūnaitė, vertėjas – Tomas Čiučelis, redaktoriai – Dangė Vitkienė ir John Fail
Leidimo metai / Release date: 2019
Apimtis / Pages: 208 p
Formatas / Format: 35x25,5 cm
Viršeliai / Covers: kieti / hardback
Tiražas / Print run: 365
ISBN 9786094473296
Svoris: 1150 g
Kalba / language: LT / EN
Šioje kolektyvinėje monografijoje materijos kūrybos tema pristatoma kaip filosofijos, sintetinės biologijos, antropologijos ir šiuolaikinio meno dialogas. Kristupo Saboliaus sudarytam leidiniui tekstus parengė Vytenis Burokas, Neringa Černiauskaitė, Mindaugas Gapševičius, Giedrius Gasiūnas, Marius Jatautas, laumes (Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova), Vytautas Michelkevičius, Kristupas Sabolius, Dainius Tautvaišas, Nomeda ir Gediminas Urbonai.
the world.
The concept of remote art institutions has existed since the twenties and thirties (for example: Black Mountain College) but it has only properly arrived in the public and commercial art markets and become an important part of their infrastructures
in recent decades. Because of the decentralization of former metropolises known as art centres, ubiquitous communication technologies and their increasing power, and the rural turning into post-rural, remote places lost their disadvantages and became as
central or connected as everything everywhere.
This is a practice-based reflection on eight years co-running a residency in a small resort village on the coast of the Baltic Sea in Lithuania, situated between Nordic and Central-Eastern Europe or, to put in postcolonial terms—not-yet-recognized and
debatable ‘Global East’. The text also includes experiences from numerous visits to other remote residency places around Europe and a few in China and Brazil.
ABSTRACT OF THE BOOK
Artist residencies provide space, time, and concentration for making art, doing research and for reflection. Residencies are crucial nodes in international circulation and career development, but also invaluable infrastructures for critical thinking and artistic experimentation, cross-cultural collaboration, interdisciplinary knowledge production, and site-specific research. The globalization process and the demands of the creative economy have had an impact on artist residencies. Ecological and geopolitical urgencies are now also affecting them more and more. In response, many residencies today actively search for more sustainable alternatives than the current neoliberal condition allows for artistic practice. With a range of critical insights from the field of residencies, this book asks what the present role of artist residencies is in relation to artists and the art ecosystem amid transformations in society.
How can we practice artistic research not only as artists but also as curators and researchers in the social sciences and humanities? This book maps various modes and manifestations of artistic research in three contexts: contemporary art, doctoral studies, and research in academia.
Employing both methods of interdisciplinary scholarly research and practice-based (curatorial) research, it outlines the most sensitive issues in artistic research: the relationship between theory and practice, connections to art practice and usual modes of research, knowledge and its production, and the changing identities of artists and researchers.
Vytautas Michelkevičius employs a diagrammatic take on artistic research, both in the sense that the knowing of this subject is still diagrammatic (rather imaginary and not yet final) and that the major statements here are interpreted and presented in 25 diagrams.
Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.
Skaitant šią monografiją su 32 diagramomis ir 29 atvaizdais, neapleidžia klausimas, ar tai meninė monografija, ar mokslinis albumas.
Ši monografija – tai vaikščiojimas žinojimo kontūrais mąstant, kada menas tampa tyrimu, ką jis sukuria ir kaip pristato savo procesus ir rezultatus. Taip pat – kaip jis gali išplėsti mokslinio tyrimo sampratą ir metodus.
Kas tie, meninio tyrimo suvesti?
Menas ir mokslas. Menininkai, mokslininkai, kuratoriai, kiti praktikai. Diagramos ir žemėlapiai, jungiantys į visumą sąvokas, kreives ir formas. Čia visi jie žinojimo kontūrais – linijomis, briaunomis, paraštėmis – suvesti į daugialypį diagraminį atlasą. Ši knyga – tai performatyvus veiksmas, siekiantis atverti meninio tyrimo sampratas ir jas demistifikuoti.
Meninis tyrimas keičia disciplinų bei tapatybių ribas ir sudaro sąlygas hibridinėms praktikoms. Kur baigiasi menininko kompetencijos ir prasideda mokslininko, ir atvirkščiai? Koks tai tyrimo tipas? Spekuliatyvus, performatyvus, emocinis, vizualus, įkūnytas, praktika grįstas, intuityvus?
Meninis tyrimas – mokslą išlaisvinanti priemonė.
Julijonas Urbonas, menininkas, dizaineris ir tyrėjas
Vytautas Michelkevičius žavi savo virtuozišku sugebėjimu žaismingai kalbėti apie meninį tyrimą neuždarydamas jo sustabarėjusiuose apibrėžimuose ir neakademizuodamas meninės praktikos.
Doc. Česlovas Lukenskas, menininkas ir pedagogas
Daugiau
www.meninistyrimas.lt
<EN>>>>>>>>>>>>>LT>>>
Tai antrasis bandymas (I tomas išleistas 2011 m.) sudaryti istorijų rinkinį apie šiuolaikinio meno genezę ir raidą Lietuvoje nuo Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Istorija skleidžiasi kritiniuose menotyrininkų bei menininkų tekstuose ir pasakojimuose iš pirmų lūpų – pokalbiuose su įvykių ir meno renginių iniciatoriais menininkais, kritikais ir kuratoriais. Tekstus gausiai papildo vaizdiniai liudijimai – dvidešimt septynerių metų renginių ir kūrinių dokumentacija. Knyga patraukia subjektyviomis istorijomis apie menininkų ir kuratorių iniciatyvas ir savivaldas Vilniuje ir kituose miestuose.
Iš trijų knygos dalių dvi skirtos teoriniams svarstymams apie medijas: pirmąją dalį sudaro lietuvių autorių įvadai į medijų studijas, trečiąją – užsienio teoretikų tekstai. Šios dalys pravers kaip skaitinys ir vadovėlis studijuojantiems medijas ar jomis besidomintiems. Tuo tarpu į antrąją dalį iš žurnalo Balsas.cc archyvo surinktos įdomiausios 2004–2008 m. medijų kultūros renginių (festivalių, parodų, koncertų) Lietuvoje apžvalgos, pokalbiai, esė, menininkų projektai ir nuorodos į Balsas.cc vykdytus projektus.
Knyga sudomins studentus ir dėstytojus iš komunikacijos mokslų, medijų studijų, filosofijos, sociologijos, kultūrologijos, literatūrologijos ir menotyros sričių, taip pat menininkus, dizainerius, internautus, technologijų specialistus ir visus besidominčius medijų kultūra.
Ieškokite knygynuose visoje Lietuvoje.
The event called photo/carto/historio/graphies is an artistic research project, which uses cartographic strategies to rethink the developments, ideas and stereotypes of Lithuanian photography. The essays published here discuss the re/creation of history and visual constructions of history in cinema, contemporary art and particularly photography. Everything that could not be included into the book (videos, internet comments, etc.) can be found in the project s blog 3xpozicija.lt/kartografija The book is billingual in English and Lithuanian. The reader will find in this volume not only theoretical and philosophical insights, but also many examples from the history of Lithuania, documentary cinema and television films, photography, contemporary and new media art.
The book starts with the discussion of the curators about the project and issues it raises; the German art historian Rudolf Frieling has contributed his paper about the links between maps, media, art, archives and text and their representation in contemporary art. The historian Ruta Sermuksnyte discusses representations of the past in film and television and Vasilijus Safronovas analyses the role of power in the formation of history. The textual part of the book ends with a playful essay by the art critic Valentinas Klimasauskas who wanders between photography and reality. A very important component of the book consists of maps and schemes created by the participants of the project; also artists works and documentation of exhibitions. The first exhibition at the Prospekto Gallery included maps and other objects, documentation of the performance and artists works. The second exhibition at the Vilnius Photographic Gallery showed an installation by Milda Zabarauskaite and Robertas Narkus.
"
world: finding links with the academy and carrying
out artistic research while in residency. Most of my
thoughts are based on 15 years of practice working as
a curator, educator and researcher in a specific region:
the Global East1 and, if we narrow it down, North-Eastern
Europe. But these insights might be also applicable
elsewhere.
The relationship between the residency and the
academy has not been investigated too much but it is easy
to find parallels between these two, both as hosting bodies
(sites) and as centres of activity where artists’ careers,
skills and mindsets are developed. Both of them are based
on strong communal sentiments. While residencies bring
artists together for a shorter time (1–12 months), academies
form longer-lasting, although still temporary, communities
of younger and elder artists and critical thinkers.
fabulous stories but also inscribing them on paper. These
stories were copied and spread all around the world. However,
knowledgeable and experienced wizards and witches from
the West started to be worried (and sceptical). How could this
young, brave artist from the wild European East be so popular
that the good old Temples of Knowledge started to shake?
This fearless artist even began to claim that s/he produced
knowledge equal to all the other kinds of scientific knowledge.
The tensions and fights started, and the Concilium of the Elderly
was summoned to discuss what was happening and how
they were to react to these radical shifts. Was this new artist a
sorcerer of wisdom or only an amateur shaman? — this was the
main question they kept circling around.
ENGLISH
This is the third attempt (1st volume of the book was published in 2011, the 2nd in 2014) to compile stories about the genesis and evolution of contemporary art in Lithuania from the period of cold 1980s, Revival (1987) and the restoration of Lithuania’s Independence (1990) to this day. History unfolds in the critical texts by art critics and artists themselves, as well as in first-hand accounts – conversations with the initiators of art events. Texts are accompanied by abundant visual evidence – the documentation of forty-two years’ worth of events and works of art. The book offers a captivating kaleidoscope of subjective stories about artists’ and curators’ initiatives in Vilnius and other cities in Lithuania as well as abroad.
Pokalbiai su menininkais, kuratoriais ir menotyrininkais / Conversations with artists, curators and art critics
Česlovas Lukenskas, Rūta Drabavičiūtė-Lukenskienė, Ramūnas Paniulaitis, Arūnas Kulikauskas, Aleksas Andriuškevičius, Darius Čiuta, Redas Diržys, Sigitas Krutulys, Benas Šarka, Juozas Milašius, Audrius Šimkūnas, Armantas Gečiauskas-Arma Agharta, Vita Zaman, Mantas Kazakevičius, Tomas Danilevičius, Reda Aurylaitė, Rolandas Marčius, Skaistė Marčienė, Ignas Gleixner, Saulius Paukštys, Rytis Bartkus, Stasys Banifacius Ieva, Inesa Brašiškė, Gerda Paliušytė, Lina Rukevičiūtė, Laurynas Skeisgiela, Milda Dainovskytė, Justina Zubaitė, Tomas Lučiūnas, Simonas Nekrošius, Živilė Lukšytė, Marius Juknevičius, Vilma Fiokla Kiurė, Aistė Kisarauskaitė, Aistė Ulubey, Kristina Savickienė, Robertas Narkus, Evelina Šimkutė, Juozas Laivys, Lina Praudzinskaitė, Jurgita Žvinklytė, Tomas Karklinis, Laura Garbštienė, Elena Juzulėnaitė, Stanislovas Tomas, Gintaras Čaikauskas, Sabina Daugėlienė, Margarita Kaučikaitė, Matas Šiupšinskas, Šarūnas Petrauskas, Svetlana Šuvajeva, Ilja Budraitskis, Vytautas Michelkevičius, Kęstutis Šapoka, Karolina Rybačiauskaitė
Tekstai / Texts by
Lina Michelkevičė, Redas Diržys & Kęstutis Šapoka, Karolina Sadlauskaitė, Karolina Rybačiauskaitė, Jurij Dobriakov, Raimundas Eimontas, Laima Kreivytė, Artūras Raila
suprasti, jau darote meninį tyrimą ar dar ne;
norite jį atlikti, o gal visgi geriau aplenkti. Knygoje
filosofas Juha Varto glaustai aptaria pagrindinius
meninio tyrimo aspektus, mitus ir su juo
susijusias problemas: kuo jis skiriasi nuo meninės
praktikos bei mokslinio tyrimo ir kam apskritai jo
reikia. Taip pat sužinosite, kas yra menininko (-ės)
epistema ir kokie jų tyrimo metodai.
Trumpai tariant, ši knyga – vienas geriausių šiuo
metu pasaulyje parašytų įvadų į meninį tyrimą
be viewed as disconnected, isolated, expansive, spread out, and remote. However,
these days most of the negative qualities associated with the periphery are now
seen as positives, and it is actually difficult to find any remote site that is in reality
disconnected. Hence, the concept of the post-rural would be more relevant and
current here. Even the most distant places are linked psychologically and technologically
and their physical remoteness is the only thing that actually differentiates
them from urban locations. Aren’t traditional concepts of margins and periphery
outdated today?
cultural and memory politics, of economy and well-being, etc.), uncollected works (despite being statements in themselves) are like separate words that are always on the brink of being forgotten, deleted, or replaced by others. “Collecting is a form of practical memory,” stated Walter Benjamin (in Crimp 1993, 202), and the word “to recollect” settles any doubts. For an art historian, it is a very challenging task to write a history of art that is gone, destroyed, or undocumented; the latter counts especially for the several last decades of the 20th century with its numerous ephemeral art forms and technologies that were not always reliable. And although digital technologies, the internet, and social media nearly turned this problem upside down into a nightmare of redundancy, the problem of accessibility remains due to ever-changing hard- and software.
įtraukimo, erdvės reprezentavimo strategijas ir parodo, kaip naujosioms medijoms būdingų elementų (sąsajos, duomenų bazės ir kt.) ir įprastesnių konvencijų sąveika kuria naujo pobūdžio estetiką. Knygoje remiamasi meno, dizaino, fotografijos, kino, videografijos, literatūros, telekomunikacijų ir kompiuterijos istorija. Humanitarinių, socialinių ir
tiksliųjų mokslų koncepcijas papildo naujos teorinės sampratos, tokios kaip kultūrinė sąsaja, erdvinis montažas ar kinegratografika.
Naujųjų medijų kalba bus ne tik paranki priemonė dabarčiai perprasti, bet ir vadovas po dar netyrinėtas teritorijas menininkams, dizaineriams, komunikacijos bei medijų praktikams ir teoretikams. Čia pateikiama
daug pavyzdžių ir nuorodų tolesnėms studijoms, o vaizdinga kalba parašytas tekstas patrauks ne tik specialistą, bet ir platesnį skaitytojų ratą.
How does a diagram differ from a text? What are the pros and cons of diagrams when compared to text? Can a map be a research component, an artwork, and a scientific means of communication, all at the same time? How do diagrams mediate between different cognitive systems? How can diagrams convey bodily experiences and gestures? How do they facilitate education? These are only few questions that delineate a general research territory where the book authors’ imaginations overlap.
Even though cartographic references play an important role, many of the maps presented and discussed in this atlas go beyond the geographical notion of map, and they often bear no reference to either a location or its representation. They may involve multilayered diagrams, trajectories of a freely moving body or a hand, visual signs of hesitancy, tools of material or visual thinking, charts of tacit knowledge, notations of sensual data, or the models of research hypotheses or findings.
This research is also a response to the times we live in. In the face of ever-increasing information flows and the challenges of big data processing and rendition, a linear text is not always the most suggestive form of communication. Meanwhile in maps, within a single plane, we can operate with multiple layers of knowledge, and use different means of expression in order to discover unexpected links.
And yet, in the context of our lifestyles as driven by ubiquitous touchscreens, this atlas might appear as a capricious act of dissent. We call our readers and users to slow down, get comfortable, and immerse or even lose themselves in the essays, diagrams, and fold-out maps.
The book will prove useful to those working in and between the areas of art history, media and visual studies, literary studies, urbanism, design, sound art, philosophy, science and technology studies (STS), and education.
More www.mapping.lt
Authors: Arnas Anskaitis, Tomas S. Butkus, Vitalij Červiakov, Christoph Fink, Nikolaus Gansterer, Aldis Gedutis, Giedrė Godienė, Sandra Kazlauskaitė, Vytautas Michelkevičius, Lina Michelkevičė, Astrit Schmidt-Burkhardt
Designer Laura Grigaliūnaitė, translator Tomas Čiučelis, copy editors Dangė Vitkienė and John Fail
-------------------------------------------------------------------------------
Šis dvikalbis atlasas – tai kelionė po žemėlapiuose, diagramose ir tekstuose išklotą kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę bei žinias. Mokslinis ir meninis tyrimai čia sąveikauja su kitomis, nebūtinai akademinėmis, praktikomis: piešimo, vizualizavimo, žymėjimo, tarpininkavimo, mokymo(si).
Kuo diagrama skiriasi nuo teksto, kuo jį lenkia ir kuo nusileidžia? Ar žemėlapis gali būti ir tyrimo proceso dalis, ir meno kūrinys, ir mokslo komunikacijos priemonė? Kaip diagramos tarpininkauja tarp skirtingų suvokimo sistemų? Kaip jomis perteikti kūniškas patirtis ir veiksmus? Kaip jos pasitarnauja mokantis ir mokant? Šie ir daug kitų žemėlapio bei diagramos sampratas supančių klausimų sudaro teritoriją, kurioje susitinka knygos autorių vaizduotė.
Nors kartografinės nuorodos čia svarbios, daugelis atlase aptariamų ir pristatomų žemėlapių yra už geografinės žemėlapio sampratos ribų – dažnai be jokios užuominos apie vietą ar jos reprezentavimą. Tai daugiasluoksnės diagramos, nevaržomai judančio kūno ir rankos trajektorijos, vizualios dvejonės, materialaus ar vaizdinio mąstymo įrankiai, iki galo neišreiškiamų žinių brėžiniai, juslių notacijos, tyrimo hipotezių ar išvadų modeliai.
Šis tyrimas – tai ir reakcija į mūsų gyvenamą laikmetį. Intensyvėjant informacijos srautams, augant poreikiui apdoroti ir perteikti didžiuosius duomenis, linijinis tekstas ne visada atrodo pakankamai paveikus komunikacijos būdas. Tuo tarpu žemėlapiai leidžia vienoje plotmėje atverti daug žinių sluoksnių, atrasti netikėtus ryšius skirtingomis raiškos priemonėmis.
Jutiklinių ekranų diktuojamo gyvenimo būdo fone šis atlasas atrodo it rezistencinis kaprizas. Savo skaitytoją-vartytoją jis kviečia stabtelėti, patogiai įsitaisyti ir pasinerti, o gal net pasiklysti išlankstomuose žemėlapiuose.
Šis atlasas pravartus menotyros, medijų ir vizualumo studijų, literatūrologijos, urbanistikos, dizaino, garso meno, filosofijos, mokslo ir technologijų studijų (STS) edukologijos ir šių sričių sankirtų kontekstuose.
Daugiau www.mapping.lt
Autoriai: Arnas Anskaitis, Tomas S. Butkus, Vitalij Červiakov, Christoph Fink, Nikolaus Gansterer, Aldis Gedutis, Giedrė Godienė, Sandra Kazlauskaitė, Vytautas Michelkevičius, Lina Michelkevičė, Astrit Schmidt-Burkhardt
Dizainerė – Laura Grigaliūnaitė, vertėjas – Tomas Čiučelis, redaktoriai – Dangė Vitkienė ir John Fail
Leidimo metai / Release date: 2019
Apimtis / Pages: 208 p
Formatas / Format: 35x25,5 cm
Viršeliai / Covers: kieti / hardback
Tiražas / Print run: 365
ISBN 9786094473296
Svoris: 1150 g
Kalba / language: LT / EN
Šioje kolektyvinėje monografijoje materijos kūrybos tema pristatoma kaip filosofijos, sintetinės biologijos, antropologijos ir šiuolaikinio meno dialogas. Kristupo Saboliaus sudarytam leidiniui tekstus parengė Vytenis Burokas, Neringa Černiauskaitė, Mindaugas Gapševičius, Giedrius Gasiūnas, Marius Jatautas, laumes (Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova), Vytautas Michelkevičius, Kristupas Sabolius, Dainius Tautvaišas, Nomeda ir Gediminas Urbonai.
the world.
The concept of remote art institutions has existed since the twenties and thirties (for example: Black Mountain College) but it has only properly arrived in the public and commercial art markets and become an important part of their infrastructures
in recent decades. Because of the decentralization of former metropolises known as art centres, ubiquitous communication technologies and their increasing power, and the rural turning into post-rural, remote places lost their disadvantages and became as
central or connected as everything everywhere.
This is a practice-based reflection on eight years co-running a residency in a small resort village on the coast of the Baltic Sea in Lithuania, situated between Nordic and Central-Eastern Europe or, to put in postcolonial terms—not-yet-recognized and
debatable ‘Global East’. The text also includes experiences from numerous visits to other remote residency places around Europe and a few in China and Brazil.
ABSTRACT OF THE BOOK
Artist residencies provide space, time, and concentration for making art, doing research and for reflection. Residencies are crucial nodes in international circulation and career development, but also invaluable infrastructures for critical thinking and artistic experimentation, cross-cultural collaboration, interdisciplinary knowledge production, and site-specific research. The globalization process and the demands of the creative economy have had an impact on artist residencies. Ecological and geopolitical urgencies are now also affecting them more and more. In response, many residencies today actively search for more sustainable alternatives than the current neoliberal condition allows for artistic practice. With a range of critical insights from the field of residencies, this book asks what the present role of artist residencies is in relation to artists and the art ecosystem amid transformations in society.
How can we practice artistic research not only as artists but also as curators and researchers in the social sciences and humanities? This book maps various modes and manifestations of artistic research in three contexts: contemporary art, doctoral studies, and research in academia.
Employing both methods of interdisciplinary scholarly research and practice-based (curatorial) research, it outlines the most sensitive issues in artistic research: the relationship between theory and practice, connections to art practice and usual modes of research, knowledge and its production, and the changing identities of artists and researchers.
Vytautas Michelkevičius employs a diagrammatic take on artistic research, both in the sense that the knowing of this subject is still diagrammatic (rather imaginary and not yet final) and that the major statements here are interpreted and presented in 25 diagrams.
Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.
Skaitant šią monografiją su 32 diagramomis ir 29 atvaizdais, neapleidžia klausimas, ar tai meninė monografija, ar mokslinis albumas.
Ši monografija – tai vaikščiojimas žinojimo kontūrais mąstant, kada menas tampa tyrimu, ką jis sukuria ir kaip pristato savo procesus ir rezultatus. Taip pat – kaip jis gali išplėsti mokslinio tyrimo sampratą ir metodus.
Kas tie, meninio tyrimo suvesti?
Menas ir mokslas. Menininkai, mokslininkai, kuratoriai, kiti praktikai. Diagramos ir žemėlapiai, jungiantys į visumą sąvokas, kreives ir formas. Čia visi jie žinojimo kontūrais – linijomis, briaunomis, paraštėmis – suvesti į daugialypį diagraminį atlasą. Ši knyga – tai performatyvus veiksmas, siekiantis atverti meninio tyrimo sampratas ir jas demistifikuoti.
Meninis tyrimas keičia disciplinų bei tapatybių ribas ir sudaro sąlygas hibridinėms praktikoms. Kur baigiasi menininko kompetencijos ir prasideda mokslininko, ir atvirkščiai? Koks tai tyrimo tipas? Spekuliatyvus, performatyvus, emocinis, vizualus, įkūnytas, praktika grįstas, intuityvus?
Meninis tyrimas – mokslą išlaisvinanti priemonė.
Julijonas Urbonas, menininkas, dizaineris ir tyrėjas
Vytautas Michelkevičius žavi savo virtuozišku sugebėjimu žaismingai kalbėti apie meninį tyrimą neuždarydamas jo sustabarėjusiuose apibrėžimuose ir neakademizuodamas meninės praktikos.
Doc. Česlovas Lukenskas, menininkas ir pedagogas
Daugiau
www.meninistyrimas.lt
<EN>>>>>>>>>>>>>LT>>>
Tai antrasis bandymas (I tomas išleistas 2011 m.) sudaryti istorijų rinkinį apie šiuolaikinio meno genezę ir raidą Lietuvoje nuo Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Istorija skleidžiasi kritiniuose menotyrininkų bei menininkų tekstuose ir pasakojimuose iš pirmų lūpų – pokalbiuose su įvykių ir meno renginių iniciatoriais menininkais, kritikais ir kuratoriais. Tekstus gausiai papildo vaizdiniai liudijimai – dvidešimt septynerių metų renginių ir kūrinių dokumentacija. Knyga patraukia subjektyviomis istorijomis apie menininkų ir kuratorių iniciatyvas ir savivaldas Vilniuje ir kituose miestuose.
Iš trijų knygos dalių dvi skirtos teoriniams svarstymams apie medijas: pirmąją dalį sudaro lietuvių autorių įvadai į medijų studijas, trečiąją – užsienio teoretikų tekstai. Šios dalys pravers kaip skaitinys ir vadovėlis studijuojantiems medijas ar jomis besidomintiems. Tuo tarpu į antrąją dalį iš žurnalo Balsas.cc archyvo surinktos įdomiausios 2004–2008 m. medijų kultūros renginių (festivalių, parodų, koncertų) Lietuvoje apžvalgos, pokalbiai, esė, menininkų projektai ir nuorodos į Balsas.cc vykdytus projektus.
Knyga sudomins studentus ir dėstytojus iš komunikacijos mokslų, medijų studijų, filosofijos, sociologijos, kultūrologijos, literatūrologijos ir menotyros sričių, taip pat menininkus, dizainerius, internautus, technologijų specialistus ir visus besidominčius medijų kultūra.
Ieškokite knygynuose visoje Lietuvoje.
The event called photo/carto/historio/graphies is an artistic research project, which uses cartographic strategies to rethink the developments, ideas and stereotypes of Lithuanian photography. The essays published here discuss the re/creation of history and visual constructions of history in cinema, contemporary art and particularly photography. Everything that could not be included into the book (videos, internet comments, etc.) can be found in the project s blog 3xpozicija.lt/kartografija The book is billingual in English and Lithuanian. The reader will find in this volume not only theoretical and philosophical insights, but also many examples from the history of Lithuania, documentary cinema and television films, photography, contemporary and new media art.
The book starts with the discussion of the curators about the project and issues it raises; the German art historian Rudolf Frieling has contributed his paper about the links between maps, media, art, archives and text and their representation in contemporary art. The historian Ruta Sermuksnyte discusses representations of the past in film and television and Vasilijus Safronovas analyses the role of power in the formation of history. The textual part of the book ends with a playful essay by the art critic Valentinas Klimasauskas who wanders between photography and reality. A very important component of the book consists of maps and schemes created by the participants of the project; also artists works and documentation of exhibitions. The first exhibition at the Prospekto Gallery included maps and other objects, documentation of the performance and artists works. The second exhibition at the Vilnius Photographic Gallery showed an installation by Milda Zabarauskaite and Robertas Narkus.
"
We aim to define the concept and use of a diagrammatic map, which results not from automated processes (visualisation software), but is drawn by artists and researchers in order to present complex arguments and structures in their practices. Different from standard diagrams, such maps often acquire unique forms, which originate from the very object, research methodology or pure intuition. Diagrammatic imagination helps us to understand and represent complex contemporary reality, the abundance
and overload of images and information. More detailed argumentation with examples can be found in our publication "Atlas of Diagrammatic Imagination: Maps in Research, Art and Education" (VDA Press, 2019).
>>>>>>>LITHUANIAN>>>>>>>>
Straipsnyje platesniame kitų tyrimų kontekste siekiama išnagrinėti epistemologinį meninio tyrimo statusą. Dėl savo transdisciplininio pobūdžio meninis tyrimas vertinamas dvejopai: viena vertus, meninis tyrimas gali būti interpretuojamas kaip nepagrįsta intervencija į mokslinį lauką, kita vertus, nepaisant savo išskirtinumo, meninis tyrimas visgi gali kurti žinojimą, bendramatišką su kitų disciplinų žinojimu. Pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti: ar įmanoma pagrįsti meninį tyrimą (kaip specifinį žinojimą) remiantis jau egzistuojančiais mokslo filosofijos argumentais?
Nida is a small resort town (not yet a city but also not a village anymore),
located 2 km from Russian border, on 98 km long peninsula. This geographical formation in English is called ‘spit’, in German ‘Nehrung’, in Lithuanian ‘nerija’ and in Russian ‘коса (kosa)’. These languages were important in shaping the cultural history of the location. However, let’s not go into historical details.
Geographically, this is quite recent piece of land – it has formed only about 5000 years ago and according to some scientists’ perspectives it is a product of Anthropocene – epoch dating from the beginning of significant human impact on the Earth’s geology, ecosystems and climate change. The basis of this land was formed by winds and sea but after the Middle Ages, when human activities intensified, the use of wood became not resilient and this territory, previously in
70% covered by forests, became de-forested and dangerous for human living.
So, we have two important things mentioned here – it is a cultural landscape as every ‘sculpture park’ is and it has reached our days with the help of human activities which are main factors for creating art in the public space. It is not difficult to agree that a forest in the Nature park is also as much a public space as garden in a city park. Among these human activities we have not only locals but also guests – artists, but they will be included in the discussion later.
art in Lithuania. Some aspects of it corresponded with the international (dis)integration of media art into the art scene; some were rather specific for the local scene. This article is based on participatory, as well as academic research since both authors took part in many events and processes at the same time as writing PhD theses on issues relevant here. The paper unfolds parallel narratives of media art and its defragmentation along with an analysis of the most prominent
as well as emerging artists from the field.
Keywords: local (new) media art, post-Soviet art scene, participation, collaboration, artistic research
Sąvoka " meninis tyrimas " vienuose kontekstuose sutei kia vilčių, kituose tampa kritikos objektu, o trečiuose tiesiog erzina net iki galo nesuprantant kodėl. Prieš pra dedant diskusijas apie sąlyginai naują reiškinį Lietuvoje, būtina jį apsibrėžti ir surasti santykius su artimiausiais kontekstais. Tik tuomet bus galima atskirti reiškinio edukacines problemas nuo filosofinių, meno praktikos problemas nuo teorinių ir susitarti, kokiame kontekste vyksta diskusijos ir kokie diskutantų atspirties taškai. Straipsnio tikslas yra apsibrėžti diskusijų apie meni nio tyrimo sampratas lauką ir identifikuoti įvairius jo vertinimo kontekstus tam, kad būtų sumažintas nesu sikalbėjimas ir atsivertų konstruktyvesnės diskusijos Pastaruosius dvidešimt metų sąvoka " meninis tyrimas " išjudino ne tik pagrindinių interesantų (meno studijų profe sorius, tyrėjus bei menininkus) bendruomenes, bet ir vėl atkreipė įvairių akademinių bendruomenių (ypač sociali nių ir humanitarinių mokslų) dėmesį į tai, kas yra tyrimas apskritai, kokios yra mokslo sampratos ribos ir kuo ski riasi mokslas nuo meno. Greta šių klausimų atsirado ir kiti svarbūs ontologiniai, epistemologiniai ir metodologiniai klausimai. Pavyzdžiui, ar menininkai kuria žinias, ir jei taip, tai kuo jos skiriasi nuo mokslinių žinių. jei bandome įvardyti metodus, tai kokie galėtų būti menininko tyrėjo metodai. šiame straipsnyje bandoma padėti pasiaiškinti įvairias meninio tyrimo sampratas ir išskirti pagrindinius šios sąvokos vartojimo kontekstus. šie gan paprasti užda viniai padės pamatus tolesnėms ir gilesnėms diskusijoms apie meninį tyrimą.
REIkšMINIAI žoDžIAI: (meno) praktika, meninis tyrimas, samprata, (naujos) žinios, meninė plėtra, podisciplininė praktika, tyrimo ir meno santykis. keliai. Pagrindiniai uždaviniai yra išskirti sąvokas, nuro dančias į meninį tyrimą arba jam sinonimiškas, ats kleisti meninio tyrimo pasireiškimo kontekstus ir įvardyti svarbesnius meninio tyrimo sampratos elementus. Meninis tyrimas kaip problema turi kelias labai skir tingas istorijas – kai kurios jų gana trumpos, kitos tęsiasi šimtmečius. šiame straipsnyje daugiausia pristatysiu pastaraisiais dešimtmečiais keliamus klausimus apie meno ir tyrimo santykį, palikdamas senąsias problemas (pvz., kada, kaip ir kodėl atsiskyrė menas nuo mokslo ir susiformavo atskiri jų diskursai bei praktikos) mokslo ir meno istorikams bei filosofams.